Labai keistas, bet gražus šiemet ruduo – medžiai keičia savo spalvas iš lėto ir džiugino mūsų akis visą spalio mėnesį. Palengva krinta geltoni liepų lapai, jau mažiau nei pusę jų belikę… o likusios styrančios, plikos šakos pranašauja artėjantį šaltą ir niūrų lapkritį. O lapkritis jau čia, beldžia į duris. Atidarius tas duris padvelkia lietumi, šalčiu ir tamsa, o gamta netenka savo gražiųjų spalvų. Taip, ruduo pasitinka žiemą. Gražią, baltą, kai žemė spindi lyg nusėta mažais deimantais. Bet žiemos dar reikia palaukti… O kas būtų jei nebūtų lapkričio? Jei spalvoti medžiai niekada nenumestų lapų, o sutiktų žiemą ir leistų jai nuspalvinti tuos lapus savo karališkai šaltomis spalvomis.
Šį įsivaizduojamą rudens ir žiemos susitikimą Lakštučių g. 6 ir Panevėžio g. 2 padalinių jaunuoliai perteikė pagaminę iš popieriaus margus medžių lapus, juos pakabino ant medžio, kuris simbolizuoja šių dviejų metų laikų susitikimą. Šis medis niekada nebus nuogas, niekada nebus nuobodus, juk jame šitiek gražių šilto, jaukaus spalio ir šaltos žiemos spalvų. Kartu tai nuostabi mozaika, atspindinti kiekvieno, darbelį dariusio jaunuolio mintis, nuotaikas ir kūrybinį džiaugsmą.
