Šv. Kūčių popietė

Šv. Kūčių popietė.

Tyli naktis, šventa naktis,

Viskas miega, tik dar vis

Motinėlė ten budi viena,

Kūdikis su meilės šypsena,

Ilsisi, miega ramiai, ilsisi miega ramiai….

     Gruodžio 22 diena  šiais metais buvo įspūdingai žiemiškai graži:  lengvas šaltukas, saulėta bei protarpiais pasnigdavo. Šią ypatingą dieną BĮ neįgaliųjų dienos centre (Panevėžio g.2) susibūrėme švęsti Šv. Kūčias. Kūčios – bene labiausiai artimuosius suburianti ir daugiausia tradicijų išsaugojusi šventė metuose. Tai viena iš tų švenčių, kurios vis dar minimos beveik kiekvienoje lietuvių šeimoje. Šventės metu dar kartą prisiminėme Šv. Kūčių tradicijas ir papročius: uždegėme Advento vainiko žvakes su malda, renginio dalyviai pristatė įvairių užduotėlių (namų darbą) susijusių su šia švente, rezultatus. Kūčių vakaras nuo senovės laikytas ypatingu ir stebuklingu, tad visi kartu atlikome įvairiausius burtus, juk smalsu spėlioti, kokie bus ateinantys metai. Toliau vaišinomės Kūčių stalo vaišėmis, kurias pagamino jaunuoliai ir darbuotojai namų ruošos veikloje.

    O lėlių veiklos jaunuoliai kartu su darbuotojais šiai šventei  pradėjo ruoštis gerokai ankščiau.

Šiandieną jau aišku, koks galėjo būti projekto su Beno E. bažnyčia pavadinimas. Ogi „LELIUMOJ, KIŠKELI“. Labai gailiuosi, kad nesikreipiau į koleges, Jos būtų  padėjusios sugalvoti geresnį.

Taigi, prieš Kalėdas, gruodžio 21, 22 ir 23 d. centro klientams ir darbuotojams pristatėme Beno E. sumanytą koplytėlę, kurią ligi šiol vis vadindavom bažnyčia. Suvaidinome apie 30 – 40 kartų. Psichologo kabinete įrengėme vaidinimo aikštelę ir kvietėme jaunuolius užeiti po vieną. Jiems uždėdavome ausines, kuriose skambėjo ansamblio Gyvata atliekama adventinio periodo lietuviška daina „Sodai Sodai Leliumoj“:

https://www.youtube.com/watch?v=vH3JAMW58NU&list=RDMMvH3JAMW58NU&start_radio=1.

Labai norėjome, kad žiūrovas susikauptų, kad įsiklausytų, išgirstų dainos tekstą ir pajaustų viso adventinio laiko poetiką.  

Pats žodis „leliumoj“ magiškas ir labai paslaptingas. Jis neturi konkrečios reikšmės, žodynuose aiškinamas kaip žodis, žymintis adventinį periodą. Vartojamas tik adventinėse – kalėdinėse lietuvių dainose. Magiškasis „leliumoj“, tekstas ir dainos melodika prikelia genetinėje atmintyje glūdintį ypatingą  juseną, jausmą, apvalantį kasdienybės rūpesčių šiukšlėmis apneštą mūsų esybę.

Apsnigta koplytėlė, ant alkstančio kiškelio galvelės tiesiai iš žvaigždėto dangaus krintantčios snaigės, kiškelio vargai ir troškimai po dangumi ir kiškelį, ir mus laiminanti dangiškoji ranka praplėtė dainos reikšmių lauką, atvėrė mums būties trapumo, žiemos, apsnigtų sodų, Saulės bei laukimo grožį.

Ypatingai dėkoju kolegėms: Vaidai, Genutei, Marinai, Anželai, Vilmai, Margaritai. Be Jūsų darbo ir rūpesčio nebūtume patyrę to, ką patyrėme.

Ačiū Benui, Arūnui, Raimundui. Be Jų idėjų ir triūso vargu ar toks projektas galėjo gimti iš viso.

Ačiū ir viso centro darbuotojams bei jaunuoliams už palaikymą, supratimą ir priėmimą.

***

Tegul Laimės paukščiai nepraskrenda pro šalį! Tegul jie sutupia Jūsų sodų medžiuose! Tegul suka lizdus, peri laimės paukštelius, o šie, tegul gieda Jums LAIMĖS GIESMELES!