Kalėdų metą priartėjame prie baltojo tyrumo.
Svajojame, daromės sentimentalūs ir truputį banalūs. Žavimės angeliukais, avytėmis, kūdikėliais ir dalinamės gerumu, meile, namų šiluma bei pyragų kvapais. Norime mylėti ir stengiamės kaip mokame, tą meilę reikšti artimam savo ir Dangui. Žodžiais, dovanomis, darbais, pinigais bei savo kūrybos vaisiais.
Kalėdos – tai laikas, kai Pasaulis priartėja prie idealo, tampa BEVEIK toks, koks ir turėtų būti VISADA.
Gruodžio 16-ą, Advento pirmadienį susirinkome apeigai, skirtai Kūčių vakarienei minėti.
Snaigėmis palaiminome scenoje eksponuojamą pasaulėlį. Apie jį ratu nešėme žvaigžde ir žuvies simboliu papuoštą eglutę, tikėdami, kad blogosios emocijos, mintys, veikiamos mūsų tikėjimo ir vidinio grožio jėga, bus išvaikytos.
Pasitikome svečius iš Kvėdarnos, pagiedojome kartu, pamatėme, kaip kepami kalėdaičiai, net juos ragavome.
Daugiau nuotraukų rasite: https://www.facebook.com/Klaipedoslakstute?locale=lt_LT