2025 m. gegužės 14-osios rytą, nors lauke tvyrojo vėsus ir lietingas oras, mes, kupini kūrybinio nusiteikimo, vykome į I. Kanto viešąją biblioteką. Mus pasitiko visų mylima menininkė ir dailės pedagogė Inga Adikevičienė – kaip visada, su šilta šypsena ir gera nuotaika.
Netrukus kibome į darbus – kiekvienas su dideliu entuziazmu ėmėme piešti. Ant popieriaus paviršiaus ėmė rastis spalvingi laivai, paukščiai, jūra ir, žinoma, daug daug saulės – nes jos mums pastaruoju metu tikrai trūksta. Kiekvienas darbas alsavo kūrybiškumu ir šviesa.
Baigę pagrindinius piešinius, ėmėmės fono – jį pagyvinome akvarele, švelniai dengdami laivus ir kitus elementus. Juokavome, kad kuo daugiau saulės nupiešime, tuo didesnė tikimybė, jog ji iš tiesų pasirodys ir aplankys mus.
Užbaigę savo darbus ir žinodami, kad šie piešiniai virs atvirukais, su šypsenomis grįžome atgal į centrą – širdyse buvo šilčiau nei išėjus.
