Šiais metais balandžio 5 diena mūsų visai nedžiugino pavasarišku šiltu oru – lauke buvo apsiniaukę, vėsu, vėjuota. Visų nuotaikos buvo liūdnos, niūrios, nors ir turėjome švęsti Atvelykio šventę. Ta proga sulaukėme ypatingų svečių – gera energija, muzika bei šokiais Atvelykio šventės metu su mumis dalinosi į dienos centrą atvykusi indėnų gentis, kurios vadė – Kilnioji plunksna.
Jau nuo seno pirmasis sekmadienis po šv. Velykų žinomas kaip Atvelykis. Senovės lietuviai šią dieną laikė paskutine poilsio ir svečiavimosi diena prieš didžiuosius pavasario darbus laukuose. Šioje šventėje krikščioniškieji elementai susilieja su senosiomis liaudies tradicijomis, su augmenijos prisikėlimo apeigomis, kur ir dabar indėnų gentyse yra garbinama deivė Žemyna. Indėnai labai domėjosi, kaip mūsų krašte yra švenčiamos šv. Velykos bei kokios yra šios šventės tradicijos bei papročiai. Paslaugų gavėjai papasakojo indėnams, kad svarbiausias šios šventės simbolis yra kiaušinis, kuris siejamas su atgimimu, nauja gyvybe. Indėnai sužinojo, kad kiaušiniai pagal mūsų papročius yra dažomi įvairiomis spalvomis: raudona – gyvybės, geltona – šviesos, žalia – augmenijos ir t. t.
Įstaigos svečiai po meditacinio raminančio, jėgų atgavimo seanso pasidalino su centro bendruomenės nariais kaip galima indėniško šokio judesiais prisikviesti saulę, šilumą, meilę į savo namus. Pasikrovę energijos bei gera nuotaika, jaunuoliai ir darbuotojai linksmai atliko užduotėles bei rideno kiaušinius, dalyvavo konkursuose. O šventės kulminacijoje visi vaišinomės mūsų namų ruošos veiklos pagamintais velykiniais skanėstais.
