Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) įtvirtina apsaugos mechanizmą tų asmenų, kurie pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai, arba sutartiniai santykiai. Įstatyme nurodomos apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teisės ir pareigos, jų teisinės apsaugos pagrindai ir formos. Taip pat nurodomos šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonės, pagal kurias siekiama sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui (arba jį pažeidžiančius), bei užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.
PAGAL ŠĮ ĮSTATYMĄ INFORMACIJA APIE PAŽEIDIMUS TEIKIAMA DĖL:
pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
pavojaus aplinkai;
kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
neteisėtos veiklos finansavimo;
neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
neteisėtu būdu įgyto turto;
padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
kitų pažeidimų.
DĖL PRANEŠĖJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO:
