Projektas „Per negalią galintiems“ iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.
Projekto organizatoriai – KKKC Parodų rūmai.
Projekto draugai:
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazija.
BĮ Neįgaliųjų centras „Klaipėdos lakštutė“.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmų inicijuoto projekto „Per negalią galintiems“ atspirties taškas buvo noras bendrai veiklai suvienyti dvi dažniausiai vis dar prasilenkiančias socialines grupes – neįgaliuosius ir negalios neturinčius asmenis. Projekto kūrybinė veikla skatino šiuolaikinio meno pažinimą per juslinį žmogaus pasaulį, santykio su savimi ir aplinka paieškas, neišnaudotų kūrybinių galių atpažinimą.
2016 metų lapkričio mėnesį vykusio projekto „Per negalią galintiems“ epicentru tapo socialinių grupių atskirtys. Neįgaliųjų socialinė integracija – dažnai mūsų visuomenėje aptariama tema, tačiau integralumo priemonės neretai tampa tik formalumu. Tad iki šiol vis dar lieka daug erdvės trinti ribas tarp sąvokų „sveikasis“ ir „neįgalusis“, iš naujo apibrėžti „galios“ sampratą meno srityje, stiprinti toleranciją ir empatiją, visuomenės neabejingumą, ugdyti jos socialinį sąmoningumą, mažinti diskriminaciją. Projektas „Per negalią galintiems“ skirtas neįgaliųjų ir negalios neturinčių jaunuolių bei suaugusiųjų bendrai meninei veiklai. „Per negalią galintiems“ skatina atsisakyti stereotipų: kurdami kartu vienas šalia kito, neįgalieji ir sveikieji turėjo galimybę įgyti naujų patirčių, žinių ir per kūrybos procesą patirti bendrystės jausmą. Šis projektas – tai subtili visuomenės provokacija ir aktyvios bendruomenės katalizatorius.
Vertinti ir suvokti šiuolaikinį meną bei jame naudojamas meninės raiškos priemones yra nelengvas iššūkis bet kuriai socialinei ar amžiaus grupei, nepriklausomai nuo asmens išsilavinimo ar padėties visuomenėje. Tačiau įgyvendinti projekto tikslus buvo pasitelktos dvi būtent šiuolaikinio meno rūšys – performansas ir žemės menas. Šios meno rūšys dėl savo neverbalinės kalbos lankstumo, prasmių ir plačios emocinio spektro gradacijos bei ekstensyvių priemonių naudojimo galimybių yra alternatyvi kūrybinė forma savirealizacijos srityje. Projekto veikla jo dalyviams tapo ir meno terapijos priemone.
Meno rūšį projekto dalyviai rinkosi pagal savo pomėgius ir fizines galimybes. Kūrybinėms dirbtuvėms vadovavo ir teorinių bei praktinių žinių dalyviams suteikė lektorės Saulė Želnytė (žemės menas), Daina Pupkevičiūtė (performansas), Jurgita Valiulienė (meno terapija).
Performanso kūrybinės dirbtuvės: iracionalių veiksmų reflektavimas
Performanso (iš anksto apgalvoto, konceptualaus veiksmo) pagrindinė išraiškos priemonė – paties menininko kūnas. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo organizuota grupė asmenų iš neįgaliųjų dienos centro „Klaipėdos lakštutė“. Atsižvelgiant į auditorijos asmenines savybes, performansui atlikti buvo pasirinktos jų gebėjimus atitinkančios priemonės – atmetus koncepciją, buvo labiau akcentuojamas pats pažintinis veiksmas, kuriamas santykis su laiku, erdve ir erdvėje esančiais objektais. Kūrybinės dirbtuvės vyko Neįgaliųjų centre „Klaipėdos lakštutė“, o galutinis produktas dokumentuotas KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda).